klerkynė

klerkỹnė sf. (2) DŽ, kler̃kynė (1) Als, klérkynė (1) 1. išklerkęs, klerkiantis daiktas: Argi su tokia kler̃kyne (išgverusia, išdilusia kuliamąja) gali dar pakulti? Lž. Su gera mašina kitas daiktas, o su tokia klérkyne nėko negali padaryti Ll. Menkas vežimas ten tėra, tik klérkynė Up. Iš kur tą klérkynę (prastą armoniką) ištraukei? Skdv. 2. scom. menk. ištižėlis, žioplys: Eikiat, kler̃kynės, topsot vežime – arkliai patraks ir užmuš! Kal.